- šaukūnas
- šaukū̃nas, -ė smob. (2) DŽ, LTEX543 1. NdŽ kas šaukia, rėksnys. 2. NdŽ žr. šauklys 1: Visų pavieto t[eismų] pagalbinis pareigūnas buvo šaukūnas (vaznys), kuris bajorams įteikdavo teismo raštus, kvietimus, žiūrėjo teismo tvarkos MLTEIII529. Egzekucija būdavo atliekama specialių teismo valdininkų, vad[inamųjų] šaukūnų EncVII537. Kokig anuo metu širdis tavo buvo ..., girdint aną šaukū̃nų apšaukumą DP174.
Dictionary of the Lithuanian Language.